Jau veikia naujausios kartos diagnostinė sistema

2014-06-18

Gegužės 27 d. (Kaunas) didžiausia Kauno regione neuniversitetinė viešoji gydymo įstaiga – Kauno klinikinė ligoninė – praturtėjo nauja endoskopine aparatūra, padedančia diagnozuoti ne tik onkologines ligas, bet ir ikivėžinius kai kurių vidaus organų pakitimus. Laiku juos pradėjus gydyti, galima išvengti vėžio.

Pasak šios ligoninės Pirmosios konsultacinės poliklinikos vadovės Leonės Čepinskienės, įstaigos įsigyta endoskopinė japonų „Olympus" firmos aparatūra yra naujausios kartos diagnostinė sistema. Ji leidžia ištirti skrandį, storąją žarną, bronchus. Didesnė vaizdo raiška monitoriuje įgalina šių organų patologijas diagnozuoti žymiai tiksliau, pastebėti vos beprasidedančius pakitimus, įtarti jų užuomazgas. Be to, aparatūra tyrėjui suteikia daug papildomų galimybių. Aparatas turi priedėlius, kurie prijungiami konkrečiai sričiai tirti. Viena jų, pastaruoju metu tiriama bene dažniausiai, - žarnynas.

„Valstybei finansuojant Storosios žarnos vėžio profilaktikos programą, labai daug pacientų ateina išsitirti, ar jiems negresia ši liga. Anksti, pirmojoje stadijoje, kai žmogus dar nejaučia absoliučiai jokių simptomų, aptikus žarnyno vėžį, jis yra lengvai išgydomas ir nepalieka jokių pėdsakų", – sako gydytoja L.Čepinskienė.

Ligoninės gydytojo chirurgo Sauliaus Bradulskio įsitikinimu, išsitirti žarnyną būtina kiekvienam, sulaukusiam 50 metų.

„Jei artimi giminės sirgo vėžiu, pasitikrinti reikia anksčiau, sulaukus 40-ies. Pastebėjus kraujo išmatose arba kai slaptą kraujavimą rodo kraujo testas, būtina skubėti pas gydytoją, nesvarbu, kiek žmogui metų. Tiriant tokius ligonius, kone kas trečiam randama patologija", – aiškina gydytojas S.Bradulskis.

Naujasis endoskopas gydytojams leidžia pamatyti pačius mažiausius darinius, kraujotakos nukrypimus.

„Yra filtrai, kurie išryškina kraujotaką, ir mes galime ją stebėti. Taip labai anksti galima pamatyti dar tik besimezgančius navikus, nors nėra jų sukeltų organinių pakitimų. Iš tos vietos tikslinga imti biopsijas. Taip pastebimi ir polipai žarnyne. Jie retai būna piktybiniai, bet ilgainiui gali supiktybėti. Be to, užaugę dideli, polipai gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, todėl yra šalinami. Kai jie mažesni nei 3 cm diametro, tai dažniausiai atliekama tyrimo metu. Polipai pašalinami labai tiksliai, todėl pacientas mažiau traumuojamas", – teigė gydytojas endoskopuotojas Tomas Giedrys.

ELTA primena, kad Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Susirgimai storosios žarnos vėžiu užima antrą vietą ir tarp susirgimų (neskaičiuojant odos vėžio), ir tarp mirčių nuo vėžio. Viltinga tai, jog susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje didėja, pasveiksta apie pusė gydomų pacientų.

Pagal Storosios žarnos vėžio profilaktikos programą, 50-74 metų žmonės galiišsitirti dėl storosios žarnos vėžio vieną kartą per 2 metus. Už jiems suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms apmokama Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Dėl tyrimų reikia tartis su savuoju šeimos gydytoju.

Per 5 minimos programos įgyvendinimo metus buvo nustatyta per 600 storosios žarnos vėžio atvejų, o ikivėžinių pakitimų - daugiau nei 4 tūkstančiai.

Kauno klinikinėje ligoninėje pradėjusi veikti naujoji diagnostinė sistema naudinga ir atliekant bronchoskopijas dėl bronchų vėžio. Ji gera ne vien diagnostikai, bet ir bronchams plauti (kai bronchitas yra pūlingas). Greta viso to, naujas modernus aparatas puikiai pasitarnauja diagnozuojant plaučių ligas. Šiuo endoskopu tiriama ir dvylikapirštė žarna, nustatoma tulžies pūslės akmenligė, nes tiriant puikiai matyti akmenukai, įstrigę tulžies latakuose.

„Yra tikimybė, kad per kiekvieną, net menkiausią, tyrimą gali pasitaikyti nenumatytų sveikatos sutrikimų ar komplikacijų. Kai tai atliekama ligoninėje, čia pat yra visi skubios pagalbos specialistai ir sąlygos ją teikti", – pabrėžia gydytojas chirurgas S. Bradulskis.

 

ELTA informacija

 

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės nuotraukos