Keliauja žmonės, keliauja ir ligos

2014-07-17

Tymais serganti jauna moteris sukėlė pavojų ir tarptautinio reiso autobuso keleiviams. Ši moteris birželio pabaigoje pakeliui iš Truskaveco (Ukraina) į Rygą buvo išlaipinta ir paguldyta į Marijampolės ligoninę, iš kurios gan sunkios būklės pervežta gydytis į Kauno klinikinę ligoninę.

„Neilgai ji pas mus buvo, tol, kol suteikėme reikiamą pagalbą. Moteris, kuri, kaip paaiškėjo dirba autobuse kelionės metu besirūpinančia keleiviais siuardese, dažnai važinėja tarptautiniais maršrutais. Kada tiksliai ir nuo ko ji galėjo užsikrėsti, sunku būtų aiškintis.

Į mūsų ligoninę susirgusi latvė atvežta sukarščiavusi, ant jos veido ir kaklo jau matėsi tymams būdingi odos išbėrimai. Ligoninės priimamajame šią moterį tuoj pat izoliavome nuo kitų ligonių, statėme lašines, taip pat davėme ir kitų reikalingų vaistų“, - pasakojo Kauno klinikinės ligoninės Pirmojo infekcinių ligų skyriaus gydytoja Laima Nakutienė.

Ligonė iš anksto buvo pasirūpinusi europiniu sveikatos draudimu, leidžiančiu gydytis ir užsienyje, Europos Sąjungos valstybėje, tačiau teigė norinti kuo greičiau pasiekti namus. Tad prisiskambinusi draugams, kurie tuoj pat mašina atvyko į Kauną, ir pagerėjus sveikatos būklei, latvė išvažiavo tęsti gydymo Rygoje.

Pažymėtina, jog rizika susirgti tymais grėsė kartu su šia Latvijos Respublikos piliete autobusu (per dvi birželio mėnesio antrosios pusės keliones – net keturiais autobusais) keliavusiems žmonėms, kurių būta net keli šimtai. Kai Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras per Europos užkrečiamųjų ligų skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą gavo pranešimą apie šiai Latvijos pilietei patvirtintą tymų atvejį, per visuomenės sveikatos centrus išplatintas kreipimasis į susirgusiosios bendrakeleivius, kad šie stebėtų savo sveikatos būklę ir kilus įtarimams dėl tymų, tuoj pat kreiptųsi į gydytojus.

„Viešai paskelbti perspėjimą tikrai reikėjo. Tymai – labai laki oro lašeliniu keliu, taip pat per kvėpavimų takų išskyromis suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus, plintanti virusinė liga. Sąlytis tarp žmonių, ypač uždarose patalpose, šiuo atveju autobuse, trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas.

Tymų slaptasis periodas (laikotarpis iki pirmųjų požymių atsiradimo) trunka 10-12 dienų, bet gali svyruoti 7-18 dienų. Todėl sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama po buvusio kontakto su ligoniu 18 dienų stebėti savo sveikatą. Jei žmogus buvo paskiepytas 72 dienų laikotarpiu po kontakto su ligoniu tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, sveikatos būklę būtina stebėti 21 dieną“, - teigia Rima Bagdonavičiūtė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.

Anot Kauno klinikinės ligoninės gydytojos L. Nakutienės, dažniausiai susirgimas tymais pasireiškia karščiavimu, vėliau – akių junginės uždegimu, sloga, kosuliu. Ligai būdingas makulopapulinis bėrimas, kurio neniežti. Bėrimas įprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau išplinta į kitas kūno vietas ir trunka 4-7 dienas. Pajutus pirmuosius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją ir informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie buvusį sąlytį su tymais sergančiu asmeniu.

Kiekvieną susirgusįjį rekomenduojama hospitalizuoti ligoninėje, - izoliuoti nuo susirgimo pradžios iki 4 dienos nuo bėrimo atsiradimo. Susirgusiajam reiktų vengti kontakto su galimai tymams imliais asmenimis: nėščiosiomis, kūdikiais ir kitais imunosupresiniais asmenimis. Susirgus tymais ar turint kontaktą su sergančiuoju draudžiama lankytis masinio susibūrimo vietose ir renginiuose.

Galimos tymų komplikacijos – plaučių uždegimas bei kitos gan sunkios ligos. Tymai išlieka viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Net trečdalis susirgusiųjų gali turėti rimtų pasekmių. Tymai dažniausiai komplikuojasi ausų, plaučių uždegimu, virškinamojo trakto sutrikimais, rečiau – smegenų uždegimu Mirštama dažniausia dėl plaučių uždegimo, rečiau -dėl smegenų pažeidimo ar kitų komplikacijų. Liga pavojingiausia jaunesniems nei 5 metų vaikams ar suaugusiems nuo 20 metų. Nėštumo metu susirgus tymais galimi persileidimai, priešlaikinis gimdymas, įvairūs apsigimimai.

Pasak R. Bagdonavičiūtės, Lietuvoje šįmet užregistruota 11 tymų atvejų. Kaune paskutinis toks atvejis oficialiai registruotas 2011 – aisiais. Tai buvo įvežtinis tymų atvejis, tuomet susirgo po Italiją ir Angliją keliavęs kaunietis.

Kai žmonės keliauja, - keliauja ir ligos. Ir pavojus susirgti užkrečiamąja liga tik didėja. Specialistai perspėja, jog vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti tymus, – profilaktinis skiepijimas. Visi nepilnai paskiepyti ir nesirgę tymais suaugusieji gali pasiskiepyti valstybės biudžeto lėšomis, - tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jei esate skiepytas nuo tymų arba sirgę minėta infekcine liga, – nerimauti neverta, kadangi yra susiformavęs imunitetas.

Tiesa, pastaruoju metu Lietuvoje stebima keistoka tendencija ignoruoti bet kokius skiepus, nepaisant nei savo, nei kitų žmonių sveikatai gresiančio realaus pavojaus susirgti sunkiai gydoma užkrečiamąja liga. Tokia „mada“ - ypač žalinga vaikų sveikatai, ir tai, pasak gydytojos L. Nakutienės, - tikrai netoleruotina.

Tymų atvejų ir protrūkių registruojama ne tik Lietuvoje (2013 m. – 35 atvejai), bet ir kitose Europos ir pasaulio teritorijose (pernai – Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje, šįmet – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl itin svarbu pasiskiepyti nuo tymų (kartu – ir kitų infekcinių ligų) keliaujantiems į svečias šalis žmonėms.

Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Pažymėtina, jog siekiant išvengti tymų ir šios ligos protrūkių, būtina nuolat palaikyti kolektyvinį imunitetą, skiepijant tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Vaikai kombinuotos MMR vakcinos dozėmis skiepijami 15-16,5 mėnesių ir 6-7 metų amžiaus.

Kauno klinikinės ligoninės Pirmoje konsultacinėje poliklinikoje (Josvainių 2, tel. (8 – 37) 361955) teikiamos infektologijos paslaugos suaugusiems – konsultuojama dėl įvairių infekcinių susirgimų, dėl skiepų, jų indikacijų ir kontraindikacijų. Skiepijami keliautojai į užsienio šalis, išduodami skiepų pasai.

 

Birutė Mačienė