Paryškėjusios kojų venos – rimtos ligos simptomas

2014-03-27

Artėjant šiltajam metų sezonui, kai „išsineriame “ iš ilgaaulių batų, kelis mėnesius slėpusių labai rimtą organizmo kraujotakos sutrikimą – kojų venų nepakankamumą, susirūpiname dėl neestetiškai atrodančių kraujagyslių, kurios kartais būna nusėjusios visą blauzdos plotą. Statistikos duomenimis, kojų venų nepakankamumu, gydytojų dar vadinamu venų varikoze, Lietuvoje serga apie 20 procentų moterų ir 10 procentų vyrų.

Pastaraisiais metais daugėja sergančių jaunesnio amžiaus moterų ir vos dvidešimtį perkopusių merginų. Tiesa, pacientai dar pirminėje šio sutrikimo stadijoje dažnai numoja į susirgimą ranka, nors tai patologinis sutrikimas, kurio laiku nepašalinus gali grėsti rimtos komplikacijos.

Gydytojai kojų venų nepakankamumą skiria į ūmų ir lėtinį. „Pacientai nežino, jog komplikacijos sukeltos ūmaus veninio nepakankamumo – vienos pavojingiausių žmogaus gyvybei“, – pastebėjo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgas Rolandas Šleivys.

Esant giliųjų venų flebotrombozei, padidėja tikimybė, jog atskilęs krešulys gali užkimšti plaučių arterijas. Migravęs krešulys į plaučių arterijas neretai tampa staigios mirties priežastimi. Po giliųjų venų trombozės atsiradęs potrombozinis sindromas yra labai pavojingas žmogaus sveikatai galintis sukelti ir neįgalumą.

Pasak kraujagyslių chirurgo R. Šleivio, Lietuvoje dėl venų patologijos pacientai nelinkę konsultuotis su gydytojais dar pirminėje ligos stadijoje, o į specialistus kreipiamasi tada, kai liga jau būna gerokai išplitusi. Tada jos gydymas tampa sudėtingesnis. Kitose šalyse įprasta į kraujagyslių chirurgus kreiptis vos tik pastebimi pirmieji kojų venų nepakankamumo simptomai: greitas kojų nuovargis, dažnas kojų tinimas, ant odos atsiradę mazgeliai, kraujagyslių šakelės, pakitusi odos spalva, pleiskanojanti oda, dažnai pasikartojantis skausmas.

Lėtinį veninį nepakankamumą sukelia giliųjų venų vožtuvų nepakankamumas, kuris gali būtį įgimtas arba įgytas. Įgytas dažniausiai atsiranda giliosiose venose po įvykusios ūmios trombozės, kai suardomi anksčiau gerai funkcionavę kojų giliųjų venų vožtuvai.

„Polinkis susirgti venų išsiplėtimu paveldimas iš senelių bei tėvų (jei jie turėjo šią problemą), o jaunesnioji karta sirgs šia liga ar ne, tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo“, – teigia kraujagyslių chirurgas R. Šleivys.

Susirgti venų varikoze tikimybę padidina ir nėštumas, nes didėjant veniniam spaudimui, gali atsirasti poodinių venų išsiplėtimas. Varikozės atsiradimui bei progresavimui turi įtakos ilgalaikis stovimas darbas, ypač drėgnose, karštose patalpose. Gydytojas pataria moterims, siekiančioms išvengti venų varikozės, nedėvėti aukštakulnių batelių eilinę darbo dieną.

Giliųjų venų flebotrombozei taikomas konservatyvus gydymas. Šis gydymo metodas yra efektyvesnis ir duoda geresnius rezultatus, nei operuojant. Gydoma medikamentais, mažos molekulinės masės heparinais, antikoguliantais netiesioginio veikimo, detraleksu, elastinėmis kojinėmis. Operacinis gydymas giliųjų venų vožtuvų nepakankamumui, Lietuvoje netaikomas. Esą anksčiau buvo atliekamos tokio vožtuvo transplantacijos, kai iš sveikos, nepažeistos venos transplantuojamas funkcionuojantis vožtuvas į pažeistą, giliąją veną, tačiau rezultatai nebuvo geri, todėl šio metodo atsisakyta. Dabar esant šiai patologijai operuojama, kai išsiplečia paviršinės venos. Pacientams nesudėtingos venų operacijos atliekamos Dienos chirurgijos stacionare, jeigu varikozės stadija sunkesnė, ligonis stacionarizuojamas. Kauno klinikinėje ligoninėje neseniai buvo atlikta venų išsiplėtimo operacija lazeriu garbingo amžiaus sulaukusiai senolei. Venų varikozės gydymas lazeriu – naujas ir pažangus metodas.

„Tačiau svarbiausia laiku pasirūpinti kojų sveikata, kad dar pirminėje šios ligos stadijoje pavyktų „užbėgti ligai už akių“, dėvint kompresines kojines“, – patarė kraujagyslių chirurgas R. Šleivys. Tai pakankamai veiksmingas gydymo būdas, Lietuvoje pradėtas taikyti daugiau nei prieš 15 metų.

 

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės informacija