Širdies ligos pakerta vis jaunesnes moteris

2013-10-01

Kauno klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriuje kiekvienas pacientas sulauks skubios ir kvalifikuotos pagalbos

Jei prieš dešimtmetį širdies ligos pakirsdavo jaunus ir vidutinio amžiaus sulaukusius vyrus, tai per pastaruosius metus išemine širdies liga, arterine hipertenzija, ritmo sutrikimais serga vis jaunesnio amžiaus moterys. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriuje kasmet gydoma apie 2 tūkst. pacientų, sergančių krūtinės angina, širdies nepakankamumu, ritmo sutrikimais ir kitomis širdies kraujagyslių ligomis.

Kaip atpažinti klastingą ligą?

Gydytojai pastebi, jog ilgėjant gyvenimo trukmei, širdies ligos, pavyzdžiui, krūtinės angina, neseniai pradėta vadinti tyliuoju moterų žudiku, kartais pasireiškia ne tipiniais, šiai ligai būdingais simptomais, kuriuos galima supainioti su kita liga. Todėl pajutus skausmą krūtinėje, tempimo, spaudimo jausmą už krūtinkaulio fizinio krūvio metu, nedelsiant reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Pagal skausmo stiprumo skalę gydytojas nustatys, ar tai nėra susiję su beprasidedančia išemine širdies liga.

Pacientus, turinčius nusiskundimų dėl širdies veiklos, konsultuoja ir skiria tyrimus bei atitinkamą gydymą Kauno klionikinės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje dirbantys du-trys kardiologai.

„Norint patekti pas antrinio lygio specialistus, dirbančius Kauno klinikinės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje, nebereikia laukti eilėje keletą savaičių, nes eilės tiesiog nėra“, – patikino Kardiologijos skyriaus vedėja dr. Laima Jankauskienė. Tereikia siuntimo iš jūsų šeimos gydytojo ir praėjus vos kelioms dienoms nuo užsiregistravimo jums bus paskirtas vizitas pas specialistą.

Pasak L. Jankauskienės, kardiologijos srityje pasiekta didžiulė pažanga gydant miokardo infarktą.

„Mes taikome tuos pačius gydymo metodus kaip ir kitose Europos šalyse, todėl rezultatai ypač didesniuose miestuose pastebimai gerėja, mirties atvejų būna vis mažiau“, – aiškino Kardiologijos skyriaus vedėja L. Jankauskienė.

Daugumoje atvejų kraujagyslę atveriant ir ją išvalant išsaugomas širdies raumuo, o po gydymo pacientas išlieka darbingas. Tokiam intervenciniam gydymui svarbi kiekviena minutė, todėl ligoniai patyrę miokardo infarktą reanimobiliu pervežami į LSMU Kardiologijos kliniką, kur jiems gali būti atliekamos ir kitos itin sudėtingos intervencinės procedūros, tokios kaip širdies kraujagyslių angioplastika bei kraujagyslių šuntavimas.

„Pas mus į Kardiologijos skyrių buvo atvežtas pacientas, kuriam buvo plyšus stambiausia organizmo kraujagyslė – aorta. Džiaugiamės, jog mūsų gydytojų ir kolegų iš LSMU bendromis pastangomis pavyko žmogui išgelbėti gyvybę“, – pasakojo gydytoja L. Jankauskienė, apibūdindama dviejų ligoninių gražius bendradarbiavimo rezultatus.

Klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriuje gydomi vyresnio amžiaus ligoniai, kuriems intervencinio gydymo taikyti negalima dėl kitų ligų, persirgusieji miokardo infarktu toliau stiprėja reabilitacijoje. Kardiologijos skyriuje gydomų pacientų amžiaus vidurkis – apie 80 metų. Yra nemažai pacientų, kuriems atstatomi širdies ritmo sutrikimai. Dažną, neritmišką širdies plakimą gali sukelti įgimta patologija, skydliaukės ligos, arterinė hipertenzija bei išeminė širdies liga. Gydytojos teigimu, ritmo sutrikimai kamuoja vyresnio amžiaus žmones.

Žmogaus sveikata – jo paties rankose

Gydytojos L. Jankauskienės pastebėjimu, žmonės per daugelį metų tapo sąmoningesni, pradėjo labiau domėtis savo sveikata, skaityti literatūrą. Džiugu, jog sveikatos būklės sekimas jau tampa įpročiu. Ir pacientas laiku kreipęsis į gydytoją gali padėti specialistui užbėgti už akių grėsmingos ligos vystymuisi. Juk širdies nepakankamumą sąlygoja ir kiti rizikos faktoriai: laiku negydyta arba nenustatyta arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, cholesterolio apykaitos sutrikimai, netinkama mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, stresas.

Pasak gydytojų, žmogaus fizinė sveikata daug priklauso ir nuo jo paties požiūrio į gyvenimą. Rekomenduojama, ypač dirbantiems sėdimą darbą, kasdien nors porą kilometrų nueiti pėščiomis. Taip pat išmokti sau pasakyti „ne“ greito maisto užkandžiams. Mitybos racione vartoti daugiau daržovių, kuo mažiau riebalų. Reguliariai tikrintis lipidų kiekį kraujyje. Į padidėjusį kraujospūdį (arterinę hipertenziją) negalima ranka numoti. Tai šeimos gydytojo darbas surasti priežastį, keliančią spaudimą, ir ją pašalinti. Šiuolaikinių technologijų laikais kiekvienoje šeimoje nepakeičiamu sveikatos indikatoriumi turėtų tapti kraujo spaudimo matavimo aparatas.

„Statistikos duomenimis, trečdalis žmonių nežino, kad jiems padidėjęs kraujospūdis, trečdalis žino, bet dar jaučiasi gerai ir jo koreguoti nesiima, trečdalis – gydosi ir pasiekia arterinį kraujo spaudimą mažiau nei 140/90 mmHg“, – teigė kardiologė L. Jankauskienė.

Stipri rezidentūros bazė

Kauno klinikinės ligoninės Kardiologijos skyrius nuolat dalyvauja įvairiuose Europos Sąjungos projektuose širdies kraujagyslių ligų sergamumui mažinti. Neseniai šio projekto lėšomis buvo įsigytas modernus veloergometras, taip pat laukiama Holterio sistemų aparatūros atnaujinimo. Kauno klinikinėje ligoninėje sudaromos geros salygos ne tik pacientams gydytis, bet ir atlikti praktiką būsimiems gydytojams. Kardiologijos skyrius – gera mokymosi bazė, kurioje kardiologijos rezidentūrą atlieka penki-šeši būsimi kardiologai.

„Tačiau gaila, kad čia baigę rezidentūrą jie išvyksta dirbti į rajonų ligonines. Todėl šios srities specialistų didmiesčiuose jau ima trūkti“, – pastebėjo Kardiologijos skyriaus vedėja L. Jankauskienė.

Be to, jauni specialistai dažnai neatsispiria užsienio šalių viliojantiems pasiūlymams rezidentūros praktiką atlikti užsienio klinikose. Pastebima tendencija, kad atlikę praktiką užsienyje šie medikai dažnai ten įsidarbina.